Yra dviejų tipų žmonės, tie kas daro savo failų atsargines kopijas ir tie kas dar niekada neprarado visų savo sukauptų duomenų.

Ir galiu pasakyti jog aš esu antroje šio posakio pusėje… Vieną kart kietasis diskas tiesiog nusprendė nebesisukti, o kitą kart per skubėjimą užkabinau išorinio HDD laidą ir trumpam jį paverčiau skraidančia atmintine. Žinoma po tokio skrydžio nuo stalo tikėtis jog kažkas dar veiks yra naivu.

Dabar kai gigabaitai kainuoja centus nedaryti atsarginės duomenų kopijos yra neatleistina(nebent viskas ką laikote HDD yra su S ženklu). O ir programų yra nemažai kurios visą kopijavimo procesą padarys už jus. Bet… Nors tų programų yra tiek, kad vežimu gali vežt išsirinkti/susirasti geriausią buvo nelengva. Tačiau jums ieškoti nebereik!:) Mano paieškų nugalėtojas: CrashPlan.

crashplan1

Aš turiu dedikavęs atskirą išorinį kietąjį diską vien backupams, pirmasis failų kopijavimo procesas užtrukti gali labai ilgai(dienas…, bet priklauso nuo duomenų kiekio), po to viskas nusistovės ir sinchronizavimas bus praktiškai nepastebimas.
Ši programa siūlo mokamą paslaugą, duomenų talpinimą “debesyse”, deja aš turiu per daug duomenų ir jie nėra toki svarbūs jog norėčiau už jų saugojimą mokėti papildomai(pabelsiu į medį, kad nebūtų namuose gaisro). Taip pat ši programa gali padaryti lokalią duomenų kopija ir ši funkcija yra visiškai nemokama. Tai ko mums ir reik!

Kaip naudotis crashplan?

Norint daryti kopiją į kitą diską tereikia nurodyti ką [iš kur] -> [į kur] kopijuoti ir galite pamiršti jog ši programa egzistuoja.
crashplan2

Taigi backup… tabe paspaudžiame change ir sužymime ką norime backupinti(galima pažymėti ir visą HDD iš kart).

crashplan3

Tada Destinations>Folders>Select… Pasirenkame į kur norime saugoti visas atsargines failų kopijas. Viskas!

Žinoma yra ir daugiau nustatymų bet jie nėra toki svarbūs tad galite pasišniukštinėti patys kas jums tinka labiausiai.

Gerų atsarginių kopijų ir tikiuosi jų neprireiks!

 

Parsisiuntimas dar kartą-> CrashPlan

Žymos:

Kadangi namuose naudoju tik wi-fi ryšį ir neturiu išsivedžiojęs ethernet kabelio ir to daryti tikrai nežadu, o pirkti wi-fi adapterio nesinori, savo raspberry turiu laikyti prie routerio, kuris stovi prieškambaryje. Sėdėti koridoriuje susinešus monitorių, klaviatūrą ir pelę nebūtų labai patogu, todėl reikėjo kito sprendimo, kaip prijungti mažąjį kompiuterį prie interneto ir tuo pačiu metu galėti su juo dirbti. Vienintelis logiškas variantas – valdyti Raspberry nuotoliniu būdu iš asmeninio kompiuterio. Kad tai būtų įmanoma, reikia įgalinti SSH Telnet prieiga raspberry’je:

 LXTerminal’e įvedam:

  • sudo su
  • raspi-config

einam į Advanced Options susirandam SSH ir nustatom Enabled. Toliau reikia įrašyti SSH tarnybą (reikalinga interneto prieiga), atsidarom LXTerminal ir įrašom:

  • sudo apt-get install ssh – palaukiam kol bus parsiųstas ir įrašytas SSH.

įjungiam SSH serverį – į tą patį LXTerminal rašom:

  • sudo /etc/init.d/ssh start

jeigu nenorit kiekvieną kartą kai įjungiat raspberry įjunginėt SSH serverio, galima padaryti, kad jis startuotų automatiškai. Vėl LXTerminale rašom:

  • sudo update-rc.d ssh defaults

Norint valdyti raspberry nuotoliniu būdu reikia žinoti jo IP adresą, jeigu nenorit kaskart perkrovę savo routerį aiškintis ar nepasikeitė raspberrio IP adresas, geriausia būtų pakeisti jo adresą į statinį. Tada jis niekada nepasikeis. LXTerminale įveskit:

  • sudo nano /etc/network/interfaces

perrašykit viską, kad atrodytų taip: 

iface eth0 inet static
address 192.168.x.12
netmask 255.255.255.0
gateway 192.168.x.y

 x ir y reikia pakeisti skaičiais kurie yra jūsų namų vidinio tinklo adrese. Juos sužinot galit asmeniniam kompiuteryje atsidarę cmd ir įrašę ten:

  • ipconfig /all

suraskit prie LAN adapter Network connection nustatymų esantį default gateway. Tokie pat skaičiai turi būti įrašyti ir raspberryje prie gateway. Address eilutėje esantis x turi būt pakeistas tokiu pat skaičium, koks yra gateway x vietoje. Galutinis addres skaicius (aš įrašiau 12) gali būti bet koks skaičius, geriausia rašyti nuo kokių 15 ir daugiau, kad nesusidubliuotų su kito kompiuterio adresu. Įsiminkit kokį address įrašėt, nes jis bus reikalingas vėliau. Belieka išsaugoti pakeitimus raspberryje, spauskit ctrl+x, tada y ir enter. Perkraukit raspberry:

  • sudo shutdown -r now

Asmeniniam kompiuteryje parsisiųskit Putty programėlę ir ją paleiskite. Atsidariusiame lange reikia įvesti raspberr’io IP adresą, kurį patys pakeitėm prieš tai ir nustatyti jungties tipą į SSH:

 

Jeigu viską padarėte teisingai, turėtų iššokti toks langas:

login as: pi
password: raspberry

pateksite į raspberrio komandinę eilutę, iš čia galite atlikti įvairius veiksmus. Tačiau iki pilnos laimės dar trūksta grafinės vartotojo sąsajos. Apie tai kitame straipsnyje.

Žymos:

Tęsiam toliau apie Raspberry Pi. Jeigu jau susirinkot visus reikiamus priedus:

  • Maitinimo šaltinį
  • SD kortelę
  • SD kortelės skaitytuvą (jeigu kompiuteryje tokio nėra)
  • Pelę (galima apsieiti ir be jos)
  • Klaviatūrą
  • HDMI jungtį turintį monitorių ir HDMI kabelį
  • Dėžutę kompiuteriui (arba turit kur saugiai padėti, kad nesutrumpinti atvirų kontaktų)

tada pats metas pradėti. Pirmas dalykas kurį reikia padaryti, tai parsisiųsti SD kortelių formatavimo programą, pvz SD Formatter 4.0 ir  suformatuoti SD kortelę. Kadangi Raspberri’s atkeliauja tuščias (nes neturi jokios vidinės atminties), teks patiems įsirašyti operacinę sistemą. Pats pasirinkau Wheezy Raspbian. Pirmiausia ją parsisiunčiam iš čia. Toliau teks gautą failą išskleisti, viduje rasit .img failą, kurį reikia įrašyti į SD kortelę naudojant tam skirtą programėlę win32diskimager. Programa atrodo taip:

 

  • Image File – nurodom savo parsisiųstą ir išskleistą Raspbian wheezy atvaizdą.
  • Device – nurodom SD kortelei priskirtą raidę. Jeigu nesate tikri, nueikite į Computer ir pasitikrinkite kuri raidė priskirta jūsų SD kortai.

Kai viską nustatysit, belieka spausti Write, palaukti kol programa sukels failus į SD kortelę ir perdėti ją į Raspberry. Dabar galima prijungti visus išorinius įrenginius ir prijungti Pi prie maitinimo šaltinio. Kadangi jis neturi On/Off mygtuko, kompiuteris įsijungia automatiškai kai jį prijungiate prie maitinimo. Užsikrovus kompiuteriui būsit paprašyti įvesti vartotojo vardą ir slaptažodį:

Login: pi

Password: raspberry

 To Be Continued…

Žymos:

Vedamas smalsumo ir noro tubulėti, įsigijau Raspberry Pi. Tai kreditinės kortelės dydžio kompiuteris, kuris gali atlikti visus veiksmus kaip ir paprastas asmeninis kompiuteris. Jo privalumai būtų dydis – galima lengvai transportuoti ir vartojama energija. Raspberry Pi yra maitinamas 5V įtampos, vartojama srovė gali kisti nuo 500mA iki maždaug 1,5A (priklausomai nuo prijungtų išorinių įrenginių). Kompiuteris nekaista, todėl gali veikti 24/7.

Yra išleisti 2 modeliai – Raspberry Pi A ir B. Jie skiriasi techniais duomenimis:

  •  A modelis – 1xUSB 2.0, 256 SDRAM, netuti Ethernet jungties, naudoja mažiau energijos 300mA(1.5W).
  • B modelis – 2xUSB 2.0, 512 SDRAM, turi Ethernet jungtį, naudoja 700mA (3.5W).

 Bendri duomenys: 

700MHz ARM architektūros vieno branduolio procesorius, Broadcom VideoCore IV 250MHz vaizdo plokštė, atkuria iki 1080p raiškos video, 1xRCA ir 1xHDMI, 3.5mm audio išvestis, 1xSD kortelės lizdas.

Yra keletas trūkumų: 

  • Prie kompiuterio nepridėtas maitinimo šaltinis, todėl teks patiems tokį įsigyti. Šiaip tinka įvairių telefonų ar kitokių prietaisų pakrovėjai. Minimaliai užtenka 5V, 700mA maitinimo šaltinio, tačiau jeigu norėsite prijungti papildomų įrenginių, energijos gali neužtekti. Rekomenduočiau susirasti 5V bent 1,2A -1,5A maitinimo šaltinį. Įrenginys maitinasi per microUSB jungtį.
  • Kompiuteris neturi jokios vidinės atminties, todėl reikės įsigyti SD kortelę į kurią teks įrašyti operacinę sistemą. Rekomenduojama 4 ir daugiau GB talpos kortelė.
  • Kompiuteris neturi jokios dėžutės, perkant gausit nuogą mikroschemą, todėl reikės įsigyti papildomai ir dėžutę, kitaip rizikuosit savo įrenginio gyvybe. Pi dėžutė.
  • Taip pat reikės pelės, klaviatūros ir hdmi jungtį turinčio monitoriaus. Jeigu turit galimybę prijungti Raspberry prie namų tinklo/interneto, išorinių įrenginių gali ir nereikėti, tiesiog patį Raspberry galima susikonfigūruoti taip, jog jį valdyti eitų tiesiai iš asmeninio kompiuterio.
  • Kadangi yra tik 2 USB portai, norint daugiau įrenginių prijungti reikės USB šakotuvo. 

Pats kompiuteris skirtas Linux pagrindu sukurtoms operacinėms sistemoms. Tokių yra keletas, galite pasižiūrėti čia. Jeigu niekada nesate susidūrę su Linux’ais, neišsigąskit, nes internete pilna įvairiausių pamokų, kurias supras ir visiški naujokai. Raspberry Pi:

 

Kiek tų megabaitų, gigabaitų, hercų yra jūsų kompiuteryje? Tikriausia jeigu domitės kompiuteriais tai jau žinote, o jeigu ne tai vis vien nelabai ir įdomu nes kompas veikia ir to užtenka :P Na bet kartais prireikia pasikeisti kokią nors detalę ir reikia žinot koks modelis ir kitą info apie ją, tad štai keletas programėlių kurios parodys kas ir kaip gyvena jūsų kompiuterio korpuse.

win_infoPNG
Jeigu naudojat windows pačią pagrindinę info apie OS, RAM ir CPU galite rasti paspaudė Win klavišą + Pause/Break. Arba Dešinį pelės and My Computer ikonos ir properties.

PC_info_belarc
Belarc – Parodys info ne tik visą info apie kompiuterio geležį, bet ir informaciją apie programinę įrangą. Maža ir patogi programėlė, visa informacija bus parodyta naršyklėje. Dalis rodomos info paveikslėlyje.

PC_info_everest
Everest – Informacija pateikiama programos lange ir yra surūšiuota sekcijomis, šiek tiek lengviau rast info nei Belarc. Taip pat rodo kompiuterio naudojamus resursus.

PC_info_Sandra
Sandra – Gan nemažai sverianti programa >60MB. Ko gero daugiausia Funkcijų turinti programa, galima ne tik pažiūrėti info apie kompiuterį bet ir jį patestuoti. Taip pat informacija apie įrenginius yra labai išsami. Programa naudotis kiek sudėtingiau nei anksčiau minėtomis.

PC_info_Speccy
Speccy – Maža, paprasta ir nemokama programa, rodo tikrai pakankamai info be jokių reklamų ir kito  briedo. Puikiai tinka susipažinti su savo kompiuteriu.

Kažkada taip pat naudojau SIW, bet regis dabar yra tik mokama versija tad jeigu norit mokamos programos kuri rodytu info apie kompiuterį siw puikiai tiks jums.

 

Žymos:

Nežinau kaip lietuviškai,,, tikriausia kažkaip kvailai visi šie kompiuterių tinklų terminai verčiasi. Jeigu žinot kaip pasidalinkit komentaruose.

IP adresų klasės yra A, B, C, D ir E

Rezervuoti privačių adresų diapazonai:

  • A – 10.x.x.x
  • B – 172.16.x.x – 172.31.x.x
  • C – 192.168.x.x
  • D, E – praktiškai nenaudojami serveriams ir pan..
  • x – skaičius nuo 0 iki 255

Taigi subnet mast, kuri dažniausia namų sąlygomis yra 255.255.255.0 nustato kiek šiame privačiame voratinklyje gali būti prietaisų.

IP adresų Naudojamų adresų Tinklo maskė :)
/30 4 2 255.255.255.252
/29 8 6 255.255.255.248
/28 16 14 255.255.255.240
/27 32 30 255.255.255.224
/26 64 62 255.255.255.192
/25 128 126 255.255.255.128
/24 256 254 255.255.255.0
/23 512 510 255.255.254.0
/22 1024 1022 255.255.252.0
/21 2048 2046 255.255.248.0
/20 4096 4094 255.255.240.0
/19 8192 8190 255.255.224.0
/18 16384 16382 255.255.192.0
/17 32768 32766 255.255.128.0
/16 65536 65534 255.255.0.0

Kaip potinklio kaukė ;) išskaldo diapazoną galima matyti žemiau esančiose lentelėse

Dažniausia Tinklo IP ir Broadcastas yra neduodami serveriams ir pan… Tad teks naudoti adresus iš “IP Diapazonas” diapazono,,

/24 arba 255.255.255.0 gali turėti iki 254 naudojamų adresų
/25 arba 255.255.255.128 – 2 Potinkliai — 126 Naudojami IP adresai per potinklį

Tinklo IP# IP Diapazonas Broadcastas
.0 .1-.126 .127
.128 .129-.254 .255

 

/26 — 4 Potinkliai – 62 Naudojami IP adresai per potinklį

Tinklo IP# IP Diapazonas Broadcastas
.0 .1-.62 .63
.64 .65-.126 .127
.128 .129-.190 .191
.192 .193-.254 .255

 

/27 — 8 Potinkliai – 30 IP adresai per potinklį

Tinklo IP# IP Diapazonas Broadcastas
.0 .1-.30 .31
.32 .33-.62 .63
.64 .65-.94 .95
.96 .97-.126 .127
.128 .129-.158 .159
.160 .161-.190 .191
.192 .193-.222 .223
.224 .225-.254 .255

 

/28 — 16 Potinkliai — 14 IP adresai per potinklį

Tinklo IP# IP Diapazonas Broadcastas
.0 .1-.14 .15
.16 .17-.30 .31
.32 .33-.46 .47
.48 .49-.62 .63
.64 .65-.78 .79
.80 .81-.94 .95
.96 .97-.110 .111
.112 .113-.126 .127
.128 .129-.142 .143
.144 .145-.158 .159
.160 .161-.174 .175
.176 .177-.190 .191
.192 .193-.206 .207
.208 .209-.222 .223
.224 .225-.238 .239
.240 .241-.254 .255

Visi likę žemiau…


Continue reading Subnetai aka potinkliai ir privačių IP adresų lentelė

Žymos:

RAID anglų kalboje išsišifruoja  kaip – Redundant Array of Independent Disks, lietuviškai… “raidas”:).
RAID tai duomenų kaupimo būdas kai duomenys yra išdalinami per keletą kietųjų diskų ir kurio esmė yra neprarasti duomenų atsiradus fiziniam HDD gedimui. Yra daug RAID konfigūracijų kurios skiriasi tiek kaip gerai bus apsaugoti jūsų duomenys tiek kaip greitai bus skaitomi/rašomi duomenys į/iš kietųjų diskų. Nors RAID susideda iš daug fizinių diskų jūsų kompiuteris jį supras kaip vieną didelį diską(po to jį galima skaldyti ir pan…).

 

Paaiškinimas lentelėje:

RAID Lygis
Min Diskų
Apsauga
Apibūdinimas
Privalumai
Trūkumai
Kur paprastai naudojama
 RAID 0
2
Jokios
Duomenys rašomi į 2 diskus, jokios apsaugos tad sudegus diskui prarasite duomenis
Sparčiausiai veikiantis raid
Jokios duomenų apsaugos, 1 diskai sugenda visi duomenys prarandami
Galinguose staliniuose kompiuteriuose, Grafikos renderinimui
 RAID 1
2
1 Disko gedimas
Disko klonavimas
Labai spartus, Gera domenų apsauga, Spartus duomenų rašymas
Brangiai kainuoja nes duomenys yra papraščiausiai kopijuojami į kitą diską, 2x kaina lyginant su raid0
Duombazės, staliniai kompiuteriai
 RAID 5
3
1 Disko gedimas
visi diskai turi duomenų esančių kituose diskuose
geriausias variantas kainos/spartos atžvilgiu; Gera sparta, gera duomenų apsauga; Galima skaityti rašyti į diskus vienu metu.
Rašymas į diskus lėtesnis nei RAID 0 ar RAID 1
Duomenų saugyklos, Tinklapiai, Archyvavimas, atsarginės duomenų kopijos
 RAID 6
4
2 Diskų gedimas
Tas pats kas RAID 5(visi diskai turi duomenų esančių kituose diskuose) tik skiriasi duomenų kiekis
Gali sugesti 2 diskai ir neprarasite duomenų.
Lėtesnis nei RAID 5
Labai svarbūs duomenys, serveriai.
 RAID 10
4
1 Disko gedimas per diskų veidrodį
Kombinacija RAID 0 (duomenų skirstymas) ir RAID 1 (klonavimas/veidrodis)
Geriausia sparta, gera duomenų apsauga-gali sugesti keli diskai
Didelė kaina nes visi duomenys klonuojami, minimum 4 diskai
Duomenų bazės, Serveriai
 RAID 50
6
1 Disko gedimas per diskų veidrodį
Kombinacija RAID 0 (duomenų skirstymas) ir RAID 5
Geriausia sparta, gera duomenų apsauga-gali sugesti keli diskai
Didelė kaina nes visi duomenys klonuojami, minimum 4 diskai
Duomenų bazės, Aplikacijų/Failų Serveriai
 RAID 60
8
2 Disko gedimas per diskų veidrodį
RAID 0 ir RAID 6 kombinacija
Geriausia sparta, gera duomenų apsauga-gali sugesti keli diskai
Didelė kaina nes visi duomenys klonuojami, minimum 4 diskai
Labai svarbūs duomenys/aplikacijos

Mėgstu paveiksliukus tai štai:

raid 0

Duomenys rašomi per kelis diskus, jeigu suges 1 iš diskų duomenims aleliuja, tačiau neprarandate talpos. 2x1TB=2TB

 

raid 1

Klonavimo/veidrodžio variantas. Tie patys failai per 2 diskus, gali sugest 1 diskas, prarandam pusę talpos. 2x1TB=1TB

 

Duomenų rašymas per kelis diskus(minimum 3). Gali sugest 1. 3x1TB=2TB

———————–

RAID6 atrodo taip pat kaip raid5 tik su daugiau diskų(minimum 4). Gali sugest 2. 4x1TB=2TB

———————–

RAID10 – kombinacija raid1+ raid0. Diskų(minimum 4). Gali sugest 2. 4x1TB=2TB. Vienas per raid1 kloną

 

RAID_50

RAID50 – 5 ir 0 kombinacija.

 

Internete pilna RAID skaičiuotuvų kurių pagalba galite pasižiūrėt kiek ar kaip geriausia sukonfigūruoti jūsų duomenų saugyklą. visai neblogas: http://www.raid-calculator.com/default.aspx

Na ir pabaigai kaip RAID atrodytų jeigu tai būtų vandens buteliai:
raid_klauskitLT

http://www.jango.com - neseniai atrastas paprastas ir gan puikus internetinis radijas + telefono appsas kuris groja daug ir įvairios muzikos. Iki šiol daugiausia naudojau sky.fm bet ten laaabai daug reklamos pradėjo leist ir šiaip muzika kartojasi. Taigi šio radijo privalumai:

  • mažai reklamos
  • dainų/stočių įvairovė
  • galima prasukinėti kiek nori dainų
  • turi telefono appsą
  • galima scrobinti į last.fm(su papildomu įskiepiu)

Telefone naudojau 8tracks, bet regis šis radijas atrodo smagiau. Appsus galite parsisiųsti iš itunes ir google app store. Linkai iPhonams ir Androidams, nežinau ar veiks jeigu ne tiesiog ieškokite Jango tarp appsų.

Norint scrobinti į last.fm teks parsisiųsti įskiepį kurio užvadinimas yra: Scroblr. Chrome įskiepį rasite paspaudę …čia… .
Su šiuo įskiepiu galėsite scrobinti į last.fm ne tik šį radiją bet ir youtube bei krūvą kitų internetinių muzikos klausyklų. Ko nescrobinai – to neklausei! ;D

Telefono appsas atrodo va ir va kaip:

jango-app_2013-11-18-22-02-13
K
ažkodėl like mygtukų neina spaust bet visa kita veikia OK. Netgi galima keisti muzikos kokybę.

 

Žymos: