Taigiiii dar viena video pamokėlė apie tai kaip naudotis virtualbox ir tuo pačiu instaliuoti linux mint operacinę sistemą

Daugiau video pamokų https://www.youtube.com/user/KlauskitLT

Nepamirškite prenumeruoti ir paspausti likeeee !:)

Instrukcijos:

  • Start > Run arba Win klavišas + R
  • Įrašom “C:\Program Files\Skype\Phone\Skype.exe” /secondary - jeigu Operacinė sistema 32-bit
  • “C:\Program Files (x86)\Skype\Phone\Skype.exe” /secondary – jeigu operacinė sistema 64-bit

Dažniausiai operacinė sistema bus 64-bit.

Arba sekite instrukcijas video ir į shortcut laukėlį įrašykite tą pačią komandą pateiktą aukščiau.

 

Daugiau video KlauskitLT youtube kanale: https://www.youtube.com/user/KlauskitLT

Ar norite video pamokų susijusių su kompiuteriais?

Jei taip apie ką?

Ar norite video pamokų susijusių su kompiuteriais?

Rezultatai

Loading ... Loading ...

Video pamokos apie kompiuterius:

https://www.youtube.com/user/KlauskitLT

Žymos:

Naujas video!

desini peles and start arba win+x> command promt(admin)>control userpasswords2
win+r> control userpasswords2

nuimt varnele nuo “User must enter a user name and password…”

Yra dviejų tipų žmonės, tie kas daro savo failų atsargines kopijas ir tie kas dar niekada neprarado visų savo sukauptų duomenų.

Ir galiu pasakyti jog aš esu antroje šio posakio pusėje… Vieną kart kietasis diskas tiesiog nusprendė nebesisukti, o kitą kart per skubėjimą užkabinau išorinio HDD laidą ir trumpam jį paverčiau skraidančia atmintine. Žinoma po tokio skrydžio nuo stalo tikėtis jog kažkas dar veiks yra naivu.

Dabar kai gigabaitai kainuoja centus nedaryti atsarginės duomenų kopijos yra neatleistina(nebent viskas ką laikote HDD yra su S ženklu). O ir programų yra nemažai kurios visą kopijavimo procesą padarys už jus. Bet… Nors tų programų yra tiek, kad vežimu gali vežt išsirinkti/susirasti geriausią buvo nelengva. Tačiau jums ieškoti nebereik!:) Mano paieškų nugalėtojas: CrashPlan.

crashplan1

Aš turiu dedikavęs atskirą išorinį kietąjį diską vien backupams, pirmasis failų kopijavimo procesas užtrukti gali labai ilgai(dienas…, bet priklauso nuo duomenų kiekio), po to viskas nusistovės ir sinchronizavimas bus praktiškai nepastebimas.
Ši programa siūlo mokamą paslaugą, duomenų talpinimą “debesyse”, deja aš turiu per daug duomenų ir jie nėra toki svarbūs jog norėčiau už jų saugojimą mokėti papildomai(pabelsiu į medį, kad nebūtų namuose gaisro). Taip pat ši programa gali padaryti lokalią duomenų kopija ir ši funkcija yra visiškai nemokama. Tai ko mums ir reik!

Kaip naudotis crashplan?

Norint daryti kopiją į kitą diską tereikia nurodyti ką [iš kur] -> [į kur] kopijuoti ir galite pamiršti jog ši programa egzistuoja.
crashplan2

Taigi backup… tabe paspaudžiame change ir sužymime ką norime backupinti(galima pažymėti ir visą HDD iš kart).

crashplan3

Tada Destinations>Folders>Select… Pasirenkame į kur norime saugoti visas atsargines failų kopijas. Viskas!

Žinoma yra ir daugiau nustatymų bet jie nėra toki svarbūs tad galite pasišniukštinėti patys kas jums tinka labiausiai.

Gerų atsarginių kopijų ir tikiuosi jų neprireiks!

 

Parsisiuntimas dar kartą-> CrashPlan

Žymos:

Kadangi namuose naudoju tik wi-fi ryšį ir neturiu išsivedžiojęs ethernet kabelio ir to daryti tikrai nežadu, o pirkti wi-fi adapterio nesinori, savo raspberry turiu laikyti prie routerio, kuris stovi prieškambaryje. Sėdėti koridoriuje susinešus monitorių, klaviatūrą ir pelę nebūtų labai patogu, todėl reikėjo kito sprendimo, kaip prijungti mažąjį kompiuterį prie interneto ir tuo pačiu metu galėti su juo dirbti. Vienintelis logiškas variantas – valdyti Raspberry nuotoliniu būdu iš asmeninio kompiuterio. Kad tai būtų įmanoma, reikia įgalinti SSH Telnet prieiga raspberry’je:

 LXTerminal’e įvedam:

  • sudo su
  • raspi-config

einam į Advanced Options susirandam SSH ir nustatom Enabled. Toliau reikia įrašyti SSH tarnybą (reikalinga interneto prieiga), atsidarom LXTerminal ir įrašom:

  • sudo apt-get install ssh – palaukiam kol bus parsiųstas ir įrašytas SSH.

įjungiam SSH serverį – į tą patį LXTerminal rašom:

  • sudo /etc/init.d/ssh start

jeigu nenorit kiekvieną kartą kai įjungiat raspberry įjunginėt SSH serverio, galima padaryti, kad jis startuotų automatiškai. Vėl LXTerminale rašom:

  • sudo update-rc.d ssh defaults

Norint valdyti raspberry nuotoliniu būdu reikia žinoti jo IP adresą, jeigu nenorit kaskart perkrovę savo routerį aiškintis ar nepasikeitė raspberrio IP adresas, geriausia būtų pakeisti jo adresą į statinį. Tada jis niekada nepasikeis. LXTerminale įveskit:

  • sudo nano /etc/network/interfaces

perrašykit viską, kad atrodytų taip: 

iface eth0 inet static
address 192.168.x.12
netmask 255.255.255.0
gateway 192.168.x.y

 x ir y reikia pakeisti skaičiais kurie yra jūsų namų vidinio tinklo adrese. Juos sužinot galit asmeniniam kompiuteryje atsidarę cmd ir įrašę ten:

  • ipconfig /all

suraskit prie LAN adapter Network connection nustatymų esantį default gateway. Tokie pat skaičiai turi būti įrašyti ir raspberryje prie gateway. Address eilutėje esantis x turi būt pakeistas tokiu pat skaičium, koks yra gateway x vietoje. Galutinis addres skaicius (aš įrašiau 12) gali būti bet koks skaičius, geriausia rašyti nuo kokių 15 ir daugiau, kad nesusidubliuotų su kito kompiuterio adresu. Įsiminkit kokį address įrašėt, nes jis bus reikalingas vėliau. Belieka išsaugoti pakeitimus raspberryje, spauskit ctrl+x, tada y ir enter. Perkraukit raspberry:

  • sudo shutdown -r now

Asmeniniam kompiuteryje parsisiųskit Putty programėlę ir ją paleiskite. Atsidariusiame lange reikia įvesti raspberr’io IP adresą, kurį patys pakeitėm prieš tai ir nustatyti jungties tipą į SSH:

 

Jeigu viską padarėte teisingai, turėtų iššokti toks langas:

login as: pi
password: raspberry

pateksite į raspberrio komandinę eilutę, iš čia galite atlikti įvairius veiksmus. Tačiau iki pilnos laimės dar trūksta grafinės vartotojo sąsajos. Apie tai kitame straipsnyje.

Žymos:

Tęsiam toliau apie Raspberry Pi. Jeigu jau susirinkot visus reikiamus priedus:

  • Maitinimo šaltinį
  • SD kortelę
  • SD kortelės skaitytuvą (jeigu kompiuteryje tokio nėra)
  • Pelę (galima apsieiti ir be jos)
  • Klaviatūrą
  • HDMI jungtį turintį monitorių ir HDMI kabelį
  • Dėžutę kompiuteriui (arba turit kur saugiai padėti, kad nesutrumpinti atvirų kontaktų)

tada pats metas pradėti. Pirmas dalykas kurį reikia padaryti, tai parsisiųsti SD kortelių formatavimo programą, pvz SD Formatter 4.0 ir  suformatuoti SD kortelę. Kadangi Raspberri’s atkeliauja tuščias (nes neturi jokios vidinės atminties), teks patiems įsirašyti operacinę sistemą. Pats pasirinkau Wheezy Raspbian. Pirmiausia ją parsisiunčiam iš čia. Toliau teks gautą failą išskleisti, viduje rasit .img failą, kurį reikia įrašyti į SD kortelę naudojant tam skirtą programėlę win32diskimager. Programa atrodo taip:

 

  • Image File – nurodom savo parsisiųstą ir išskleistą Raspbian wheezy atvaizdą.
  • Device – nurodom SD kortelei priskirtą raidę. Jeigu nesate tikri, nueikite į Computer ir pasitikrinkite kuri raidė priskirta jūsų SD kortai.

Kai viską nustatysit, belieka spausti Write, palaukti kol programa sukels failus į SD kortelę ir perdėti ją į Raspberry. Dabar galima prijungti visus išorinius įrenginius ir prijungti Pi prie maitinimo šaltinio. Kadangi jis neturi On/Off mygtuko, kompiuteris įsijungia automatiškai kai jį prijungiate prie maitinimo. Užsikrovus kompiuteriui būsit paprašyti įvesti vartotojo vardą ir slaptažodį:

Login: pi

Password: raspberry

 To Be Continued…

Žymos:

Vedamas smalsumo ir noro tubulėti, įsigijau Raspberry Pi. Tai kreditinės kortelės dydžio kompiuteris, kuris gali atlikti visus veiksmus kaip ir paprastas asmeninis kompiuteris. Jo privalumai būtų dydis – galima lengvai transportuoti ir vartojama energija. Raspberry Pi yra maitinamas 5V įtampos, vartojama srovė gali kisti nuo 500mA iki maždaug 1,5A (priklausomai nuo prijungtų išorinių įrenginių). Kompiuteris nekaista, todėl gali veikti 24/7.

Yra išleisti 2 modeliai – Raspberry Pi A ir B. Jie skiriasi techniais duomenimis:

  •  A modelis – 1xUSB 2.0, 256 SDRAM, netuti Ethernet jungties, naudoja mažiau energijos 300mA(1.5W).
  • B modelis – 2xUSB 2.0, 512 SDRAM, turi Ethernet jungtį, naudoja 700mA (3.5W).

 Bendri duomenys: 

700MHz ARM architektūros vieno branduolio procesorius, Broadcom VideoCore IV 250MHz vaizdo plokštė, atkuria iki 1080p raiškos video, 1xRCA ir 1xHDMI, 3.5mm audio išvestis, 1xSD kortelės lizdas.

Yra keletas trūkumų: 

  • Prie kompiuterio nepridėtas maitinimo šaltinis, todėl teks patiems tokį įsigyti. Šiaip tinka įvairių telefonų ar kitokių prietaisų pakrovėjai. Minimaliai užtenka 5V, 700mA maitinimo šaltinio, tačiau jeigu norėsite prijungti papildomų įrenginių, energijos gali neužtekti. Rekomenduočiau susirasti 5V bent 1,2A -1,5A maitinimo šaltinį. Įrenginys maitinasi per microUSB jungtį.
  • Kompiuteris neturi jokios vidinės atminties, todėl reikės įsigyti SD kortelę į kurią teks įrašyti operacinę sistemą. Rekomenduojama 4 ir daugiau GB talpos kortelė.
  • Kompiuteris neturi jokios dėžutės, perkant gausit nuogą mikroschemą, todėl reikės įsigyti papildomai ir dėžutę, kitaip rizikuosit savo įrenginio gyvybe. Pi dėžutė.
  • Taip pat reikės pelės, klaviatūros ir hdmi jungtį turinčio monitoriaus. Jeigu turit galimybę prijungti Raspberry prie namų tinklo/interneto, išorinių įrenginių gali ir nereikėti, tiesiog patį Raspberry galima susikonfigūruoti taip, jog jį valdyti eitų tiesiai iš asmeninio kompiuterio.
  • Kadangi yra tik 2 USB portai, norint daugiau įrenginių prijungti reikės USB šakotuvo. 

Pats kompiuteris skirtas Linux pagrindu sukurtoms operacinėms sistemoms. Tokių yra keletas, galite pasižiūrėti čia. Jeigu niekada nesate susidūrę su Linux’ais, neišsigąskit, nes internete pilna įvairiausių pamokų, kurias supras ir visiški naujokai. Raspberry Pi: