Kadangi namuose naudoju tik wi-fi ryšį ir neturiu išsivedžiojęs ethernet kabelio ir to daryti tikrai nežadu, o pirkti wi-fi adapterio nesinori, savo raspberry turiu laikyti prie routerio, kuris stovi prieškambaryje. Sėdėti koridoriuje susinešus monitorių, klaviatūrą ir pelę nebūtų labai patogu, todėl reikėjo kito sprendimo, kaip prijungti mažąjį kompiuterį prie interneto ir tuo pačiu metu galėti su juo dirbti. Vienintelis logiškas variantas – valdyti Raspberry nuotoliniu būdu iš asmeninio kompiuterio. Kad tai būtų įmanoma, reikia įgalinti SSH Telnet prieiga raspberry’je:

 LXTerminal’e įvedam:

  • sudo su
  • raspi-config

einam į Advanced Options susirandam SSH ir nustatom Enabled. Toliau reikia įrašyti SSH tarnybą (reikalinga interneto prieiga), atsidarom LXTerminal ir įrašom:

  • sudo apt-get install ssh – palaukiam kol bus parsiųstas ir įrašytas SSH.

įjungiam SSH serverį – į tą patį LXTerminal rašom:

  • sudo /etc/init.d/ssh start

jeigu nenorit kiekvieną kartą kai įjungiat raspberry įjunginėt SSH serverio, galima padaryti, kad jis startuotų automatiškai. Vėl LXTerminale rašom:

  • sudo update-rc.d ssh defaults

Norint valdyti raspberry nuotoliniu būdu reikia žinoti jo IP adresą, jeigu nenorit kaskart perkrovę savo routerį aiškintis ar nepasikeitė raspberrio IP adresas, geriausia būtų pakeisti jo adresą į statinį. Tada jis niekada nepasikeis. LXTerminale įveskit:

  • sudo nano /etc/network/interfaces

perrašykit viską, kad atrodytų taip: 

iface eth0 inet static
address 192.168.x.12
netmask 255.255.255.0
gateway 192.168.x.y

 x ir y reikia pakeisti skaičiais kurie yra jūsų namų vidinio tinklo adrese. Juos sužinot galit asmeniniam kompiuteryje atsidarę cmd ir įrašę ten:

  • ipconfig /all

suraskit prie LAN adapter Network connection nustatymų esantį default gateway. Tokie pat skaičiai turi būti įrašyti ir raspberryje prie gateway. Address eilutėje esantis x turi būt pakeistas tokiu pat skaičium, koks yra gateway x vietoje. Galutinis addres skaicius (aš įrašiau 12) gali būti bet koks skaičius, geriausia rašyti nuo kokių 15 ir daugiau, kad nesusidubliuotų su kito kompiuterio adresu. Įsiminkit kokį address įrašėt, nes jis bus reikalingas vėliau. Belieka išsaugoti pakeitimus raspberryje, spauskit ctrl+x, tada y ir enter. Perkraukit raspberry:

  • sudo shutdown -r now

Asmeniniam kompiuteryje parsisiųskit Putty programėlę ir ją paleiskite. Atsidariusiame lange reikia įvesti raspberr’io IP adresą, kurį patys pakeitėm prieš tai ir nustatyti jungties tipą į SSH:

 

Jeigu viską padarėte teisingai, turėtų iššokti toks langas:

login as: pi
password: raspberry

pateksite į raspberrio komandinę eilutę, iš čia galite atlikti įvairius veiksmus. Tačiau iki pilnos laimės dar trūksta grafinės vartotojo sąsajos. Apie tai kitame straipsnyje.

Tęsiam toliau apie Raspberry Pi. Jeigu jau susirinkot visus reikiamus priedus:

  • Maitinimo šaltinį
  • SD kortelę
  • SD kortelės skaitytuvą (jeigu kompiuteryje tokio nėra)
  • Pelę (galima apsieiti ir be jos)
  • Klaviatūrą
  • HDMI jungtį turintį monitorių ir HDMI kabelį
  • Dėžutę kompiuteriui (arba turit kur saugiai padėti, kad nesutrumpinti atvirų kontaktų)

tada pats metas pradėti. Pirmas dalykas kurį reikia padaryti, tai parsisiųsti SD kortelių formatavimo programą, pvz SD Formatter 4.0 ir  suformatuoti SD kortelę. Kadangi Raspberri’s atkeliauja tuščias (nes neturi jokios vidinės atminties), teks patiems įsirašyti operacinę sistemą. Pats pasirinkau Wheezy Raspbian. Pirmiausia ją parsisiunčiam iš čia. Toliau teks gautą failą išskleisti, viduje rasit .img failą, kurį reikia įrašyti į SD kortelę naudojant tam skirtą programėlę win32diskimager. Programa atrodo taip:

 

  • Image File – nurodom savo parsisiųstą ir išskleistą Raspbian wheezy atvaizdą.
  • Device – nurodom SD kortelei priskirtą raidę. Jeigu nesate tikri, nueikite į Computer ir pasitikrinkite kuri raidė priskirta jūsų SD kortai.

Kai viską nustatysit, belieka spausti Write, palaukti kol programa sukels failus į SD kortelę ir perdėti ją į Raspberry. Dabar galima prijungti visus išorinius įrenginius ir prijungti Pi prie maitinimo šaltinio. Kadangi jis neturi On/Off mygtuko, kompiuteris įsijungia automatiškai kai jį prijungiate prie maitinimo. Užsikrovus kompiuteriui būsit paprašyti įvesti vartotojo vardą ir slaptažodį:

Login: pi

Password: raspberry

 To Be Continued…

Vedamas smalsumo ir noro tubulėti, įsigijau Raspberry Pi. Tai kreditinės kortelės dydžio kompiuteris, kuris gali atlikti visus veiksmus kaip ir paprastas asmeninis kompiuteris. Jo privalumai būtų dydis – galima lengvai transportuoti ir vartojama energija. Raspberry Pi yra maitinamas 5V įtampos, vartojama srovė gali kisti nuo 500mA iki maždaug 1,5A (priklausomai nuo prijungtų išorinių įrenginių). Kompiuteris nekaista, todėl gali veikti 24/7.

Yra išleisti 2 modeliai – Raspberry Pi A ir B. Jie skiriasi techniais duomenimis:

  •  A modelis – 1xUSB 2.0, 256 SDRAM, netuti Ethernet jungties, naudoja mažiau energijos 300mA(1.5W).
  • B modelis – 2xUSB 2.0, 512 SDRAM, turi Ethernet jungtį, naudoja 700mA (3.5W).

 Bendri duomenys: 

700MHz ARM architektūros vieno branduolio procesorius, Broadcom VideoCore IV 250MHz vaizdo plokštė, atkuria iki 1080p raiškos video, 1xRCA ir 1xHDMI, 3.5mm audio išvestis, 1xSD kortelės lizdas.

Yra keletas trūkumų: 

  • Prie kompiuterio nepridėtas maitinimo šaltinis, todėl teks patiems tokį įsigyti. Šiaip tinka įvairių telefonų ar kitokių prietaisų pakrovėjai. Minimaliai užtenka 5V, 700mA maitinimo šaltinio, tačiau jeigu norėsite prijungti papildomų įrenginių, energijos gali neužtekti. Rekomenduočiau susirasti 5V bent 1,2A -1,5A maitinimo šaltinį. Įrenginys maitinasi per microUSB jungtį.
  • Kompiuteris neturi jokios vidinės atminties, todėl reikės įsigyti SD kortelę į kurią teks įrašyti operacinę sistemą. Rekomenduojama 4 ir daugiau GB talpos kortelė.
  • Kompiuteris neturi jokios dėžutės, perkant gausit nuogą mikroschemą, todėl reikės įsigyti papildomai ir dėžutę, kitaip rizikuosit savo įrenginio gyvybe. Pi dėžutė.
  • Taip pat reikės pelės, klaviatūros ir hdmi jungtį turinčio monitoriaus. Jeigu turit galimybę prijungti Raspberry prie namų tinklo/interneto, išorinių įrenginių gali ir nereikėti, tiesiog patį Raspberry galima susikonfigūruoti taip, jog jį valdyti eitų tiesiai iš asmeninio kompiuterio.
  • Kadangi yra tik 2 USB portai, norint daugiau įrenginių prijungti reikės USB šakotuvo. 

Pats kompiuteris skirtas Linux pagrindu sukurtoms operacinėms sistemoms. Tokių yra keletas, galite pasižiūrėti čia. Jeigu niekada nesate susidūrę su Linux’ais, neišsigąskit, nes internete pilna įvairiausių pamokų, kurias supras ir visiški naujokai. Raspberry Pi:

 

Turbūt daugelis iš Jūsų naudojatės Skype programa. Pripažinkim, jog tai populiariausia tokio tipo programa. Kodėl taip yra? Greičiausiai todėl, kad ja labai paprasta naudotis ir yra nemokama bendraujant su kitais Skype vartotojais. Galima realiu laiku susirašinėti tekstinėmis žinutėmis, kalbėtis bei matyti vienas kitą, na ir žinoma siųsti duomenis (neriboto dydžio). Ko dar gali reikėti? Bet paprastiem namų vartotojams neretai iškyla problemų bandant pasišnekėti. Dažniausios problemos – vienas kito negirdi arba nemato vaizdo. Pateikiu pagrindinius nustatymus, kurių dažniausiai užtenka šioms bėdoms išspręsti:

Kai Jūsų negirdi

  • Pirmiausia reiktų patikrinti Skype nustatymus, nes dažniausiai ten ir būna šuo pakastas. Spaudžiam Tools -> Options -> Audio settings ir patikrinam Microphone nustatymus. Gali reikėti pagarsinti, arba pasirinkti iš sąrašo kitą įrenginį:

mikrofonas

  • Jeigu Skype nustatymų pakeitimas nepaėjo arba ten nėra ką keisti aplamai, įsitikinkit ar mikrofonas įkištas į jam skirtą lizdą. Jeigu naudojate mikrofoną su 3,5 mm jungtimi, jis dažniausiai kišasi į rožine spalva pažymėtą jungtį. Jeigu jungtys vienodos (pasitaiko nešiojamuose kompiuteriuose) dažniausiai būna piešinukas virš jungties.
  • Jeigu naudojate mikrofoną su USB jungtimi arba integruotą kompiuteryje, reiktų įsitikinti ar yra jam reikalingos tvarkyklės. Spaudžiam dešinį pelės mygtuką ant My Computer -> Properties -> Device manager. Atsidarys lentelė su visais kompiuterio įrenginiais, jeigu prie įrenginio yra geltonas šauktukas, reiškia jog tvarkyklių nėra ir įrenginys neveikia. Jeigu prie įrenginio nupiešta juoda rodyklė rodanti žemyn, įrenginys yra tiesiog išjungtas, jį įjungti galite paspaudę ant jo dešinį pelės -> Enable. Jeigu mikrofonui ar kitam įrenginiui trūksta tvarkyklių, visų pirma reiktų paieškoti gamintojo duoto kompaktinio disko, tokie dažniausiai būna pridedami perkant kompiuterį arba kitus įrenginius, kuriems gali reikėti papildomų tvarkyklių. Jeigu disko neturite, tuomet atsidarę Device manager spauskite dešinį pelės ant įrenginio su geltonu šauktuku -> Update driver. Tam reikalinga interneto prieiga. Jei ir tai nepadės, tada reiktų išsiaiškinti įrenginio tikslų pavadinimą ir ieškoti tvarkyklių internete.
  • Dažnai problema būna mikrofono nustatymuose ne tik Skype, bet ir pačiuose Windows. Einam Device Manager -> Sound -> Recording. Čia turėtų rodyti visus turimus mikrofonus, jeigu nerodo nei vieno – spauskit dešinį pelės laisvoj vietoj ir pažymėkit Show disabled devices. Jeigu vistiek nieko , grįžkit prie pirmųjų punktų. Jeigu atsirado mikrofonas, paspauskit ant jo dešinį pelės ir pasirinkit Enable.

mic

  • Gali būti, jog mikrofonas yra tiesiog nutildytas ir reikia jį pagarsinti. Tai padarysit Device Manager -> Sound -> Recording paspaudę dešinį pelės ant mikrofono -> Properties -> Levels.

Kai Jūsų nemato

Viskas tas pats kaip su mikrofonu. Pirma patikriname nustatymus Skype: Tools -> Options -> Video settings. Patikrinam ar parinkta reikiama kamera. Jeigu kamerų nėra nei vienos, tuomet tikriname jungtis, ar tvarkingai sukaišiota į kompiuterį bei tvarkykles.

Jeigu iškilo klausimų – klauskit.

 

Trumpas ir paprastas straipsnis, bet, manau, turėtų būti naudingas. Filmus ir kitokią video medžiagą mėgstame žiūrėti visi. Bet kartais tai nėra taip paprasta padaryti kaip norėtųsi. Kadangi video formatų yra gausybė, tad nenuostabu, jog norint juos visus matyti reikalingos papildomos programos. Pateiksiu pagrindines, kurių tikrai pakaks namų vartotojams.

VLC media player

Tai vienas populiariausių video grotuvų ir ne veltui. Dažniausiai užtenka jo vieno, kad būtų galima matyti įvairiausius video be jokių problemų. Naudotis labai paprasta. Parsisiunčiam, įrašom ir leidžiam video per šį grotuvą.

Media player classic

Dar vienas puikus video grotuvas. Siunčiant CCCP video kodekus bus įrašomas ir šis grotuvas.

Asmeniškai man šie du grotuvai ir CCCP video kodekai yra viskas ko gali reikėti.

Kaip paleisti video per tam tikrą grotuvą?

Tai padaryti yra labai paprasta. Spaudžiam dešinį pelės mygtuką ant vaizdo failo -> open with ir išsirenkam grotuvą:

open with